Tai paskutinis projekto „Sugrįžimai. Rokiškijos šviesuoliai“ rašinys. Visus metus redakcijos žurnalistų darytas kruopštus darbas – tarsi bandymas apibendrinti ir po kruopelytę, po nuotrauką, po sakinį sudėlioti į vientisą eilę tai, ką turime geriausio…
Paprastumas nenustelbia iškovotų titulų
Tai ir siekis prisiliesti prie Rokiškio šaknų, surinkti duomenis apie jau išėjusius, bet daug įtakos mūsų krašto kultūrai, švietimui ar ekonomikai padariusias asmenybes.
Kalbinome ir šiandieninius Rokiškio šviesuolius – Rokiškio krašto garbės piliečius, nemažai pasiekusius, bet savo namų nepamiršusius kraštiečius. Visi prisipažino – jų stiprybė, jų brangiausias kraštas, jų mintys ir jausmai, jų ištakos – Rokiškis. Sudėti tuos prisipažinimus į rašinius – ne tik sunku – bijai neiškreipti, nori kuo tiksliau atspindėti kalbančiojo žodžius, nepraleisti svarbių niuansų. Dar labiau džiugu, patys geriausi mūsų pašnekovai – mūsų žurnalistai neleis meluoti – ne tik dideli žmonės, jų paprastumas nenustelbia iškovotų titulų, tačiau toks paperkantis ir šiltas. Eilinį kartą kartojasi tiesa – kuo žmogus daugiau pasiekęs, tuo paprastesnis.
Tikri ir sąžiningi
Daug nuveikusių šviesuolių atsakymai į „Gimtojo Rokiškio“ korespondentų klausimus – taip sąžiningi, tokie tikri, jog sąžinė neleido išmesti nė vieno žodžio, trumpinti ar kitaip spausti. O ko vertos padėkos jau išėjus straipsniui: nesvarbu, jog Krašto garbės piliečiui daugiau nei devyniasdešimt. Štai garbaus amžiaus skulptorius Leonas Žuklys į Rokiškį atvažiuoja retai, bet skambina iš Vilniaus, siūlo pas jį atvažiuoti, išgerti kavos ir nuoširdžiai dėkoja už kiekvieną parašytą žodį. Tokių šilumą spinduliuojančiųjų daug – širdžių chirurgas Vytautas Jonas Sirvydis, aktorė Vaiva Mainelytė, istorikas Edmundas Antanas Rimša ir kiti.
Nauji atradimai
Kavos, aišku, nebeužkais mūsų krašto identiteto pagrindus kloję grafai Astikai, Tyzenhauzai, Komarai, Riomeriai, Vaisenhofai, Krošinskiai, Pšezdzieckiai. Ne kartą apie juos rašėme ir iki šio projekto. Tačiau šiemet „Rokiškijos šviesuolius“ aprašęs mūsų kolektyvas pripažino, kad dar kartą gilindamasis į istoriją sužinojo ne tik naujų istorinių detalių. Prisilietimas prie ištakų, naujausi istorikų atradimai ir komentarai, paliktų pėdsakų žymės knygose, paveiksluose, eksponatuose, kuriuos yra surinkęs Rokiškio krašto muziejus, keičia rašančiojo mintis, įprasmina darbą. Tarsi tampa akivaizdu, kad prieš šimtmečius puoselėtos vertybės perduodamos iš kartos į kartą.
Dėmesys garbės piliečiams
„Į šį pasaulį atėjusiam žmogui iškeliamos svarbios užduotys. Teks jam išauginti vaikus, pastatyti būstą ir pasodinti medį. Visa tai sugebėjau įvykdyti, todėl, kol vaikštau šia žeme, turiu dar kažką padaryti“. Toks mūsų krašto garbės piliečio, Pandėlio bažnyčios bokštų atstatytojo, sostinėje gyvenančio inžinieriaus Albino Jasiūno gyvenimo kredo.
Sūrio sostinės vardą mūsų miestui pelniusios akcinės bendrovės „Rokiškio sūris“ direktorius Antanas Trumpa neslepia: jam labai malonu, jog Rokiškio vardas pirmiausia siejamas su „Rokiškio sūriu“ ir kad pagal bendrovės sūrius Rokiškio kraštas seniai žinomas ne tik Lietuvoje, Europoje, bet ir kituose žemynuose.
Nedidelis Papiškių kaimas (Rokiškio kaim. sen.) turi savo žmogų ąžuolą. Tai – vienas žymiausių mūsų kraštiečių, gyvenimą pašventusių miškui: akademikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, miškininkystės profesorius Leonardas Kairiūkštis. Tarp galybės jo veiklos ir darbų įvertinimų yra ir gimtojo krašto padėka – Rokiškio krašto garbės piliečio titulas.
Rokiškio krašto garbės pilietė, tapytoja a. a. Monika Bičiūnienė (1910-2009) išgarsėjo visame pasaulyje, nors tapyti pradėjo tik įkopusi į šeštąją dešimtį. Ji vadinama lietuviškuoju Pirosmaniu. Rokiškio muziejininkai neabejoja, jog šis vardas turėtų būti garsinamas labiau nei iki šiol. Muziejus saugo 80 garsios tapytojos paveikslų.
Laisvės kovų dalyvis Andrius Dručkus partizano priesaiką davė, kai jam tebuvo septyniolika. Būrio vadas Balys Vaičėnas-Liubartas jam skyrė specialią užduotį – būti laisvės kovų metraštininku ir ateinančioms kartoms perteikti tikrąją istoriją. Už valstybei dovanotą asmeninę kolekciją, kuri eksponuojama Laisvės kovų istorijos muziejuje Obeliuose, partizanui suteiktas Rokiškio krašto garbės piliečio vardas.
Tai tik kelios projekto rašinių ištraukos apie Rokiškio krašto garbės piliečius. Jiems „Rokiškijos šviesuoliuose“ skyrėme nemenką dėmesį. Ir jau minėtai aktorei V. Mainelytei, istorikui E. A. Rimšai, širdžių chirurgui V. J. Sirvydžiui, taip pat juostų audėjai Palmirai Damijonaitienei, kraštotyrininkui Venantui Mačiekui, skulptoriui Petrui Henrikui Garškai, tapytojai Juzefai Čeičytei, operos primadonai Irenai Jasiūnaitei, architektei a. a. Nijolei Bučiūtei, prezidentui a. a. Algirdui Mykolui Brazauskui, vyskupui a. a. Juozui Tunaičiui ir kitiems.
Jei tik buvo galimybė, rengdami rašinius apie Garbės piliečius, „Gimtojo Rokiškio“ žurnalistai su jais kalbėjosi – akis į akį, telefonu ar laiškais. Autentiški būtent šiandien pasakyti neeilinių žmonių žodžiai iš pirmų lūpų – ypač vertinga šio projekto dalis.
Neužmiršome XX a. pirmosios pusės politinių veikėjų
Neliko mūsų projekte užmiršti ir Rokiškio kraštą garsinę žinomi Lietuvos politikos veikėjai – dėję pamatus Lietuvos valstybingumui, ekonomikai, teisei.
Tarp daugybės mūsų kraštą išgarsinusių žymių šalies veikėjų – Mironai. Vlado Mirono – dvasininko, lietuvybės žadintojo ir valstybės kūrėjo, Vasario 16-osios Akto signataro ir ministro pirmininko, kariuomenės kapeliono ir gulaguose nukankinto politinio kalinio šaknys – Panemunio krašte, nedideliame Kuodiškių kaime, šalia Vyžuonos upės.
Kraštietis Juozas Tūbelis – politikas, padėjęs pamatus nepriklausomos Lietuvos ekonomikai. Jo nuopelnai valstybei lyginami su Lietuvos prezidento Antano Smetonos, tačiau kraštietis prisimenamas kur kas rečiau, nes liko prezidento šešėlyje.
Riomerio pavardė daugeliui lietuvių asocijuojasi su šalies teisininkų kalve – Mykolo Riomerio universitetu, o rokiškėnų – su Antanašės, Kriaunų ir Bagdoniškio dvarais, kuriuose gyveno šios giminės šviesuoliai, visuomenės veikėjai, dailininkai.
Visiems jiems pagal galimybes atidavėme duoklę, bandydami įvertinti nuopelnus iš dabarties perspektyvų, pasinaudodami dabarties istorikų komentarais ar interneto platybėse rasta naujausia informacija.
Apie juos rašomos knygos
Projekte aprašėme arti pusšimčio ryškiausių su Rokiškiu vienaip ar kitaip sietinų asmenybių – nuo mūsų miestui pradžią davusių didikų iki dabarties menininkų, dvasininkų, politikų. Neliko be dėmesio tokios pristatymo nereikalaujančios legendos kaip aktorė Monika Mironaitė bei meilės dainius Paulius Širvys. Tačiau neužmiršti ir mažiau žinomi – tie, kieno talentai ir gebėjimai skleidėsi ne scenoje ar eilėmis. Greičiau drąsa, pasiaukojimu ir tyliu atsidavimu tėvynei.
Aprašėme dvasininko Jono Katelės kelią, tai, kaip į Panemunėlio kraštą jis nešė raštą ir šviesą. Onos Levandavičiūtės leidinys apie kunigą pasirodė kaip tik tuo metu, kai mūsų projektas dar buvo įpusėjęs. Knygą apie vieną mūsų projekto herojų – operos primadoną kraštietę I. Jasiūnaitę – jau yra baigęs Rokiškio rajono savivaldybės Kultūros, turizmo ir ryšių su užsienio šalimis skyriaus vedėjas Petras Blaževičius. Tuo tarpu Nacionalinis dailės muziejus rengia leidinį apie kraštietį skulptorių Leoną Žuklį. Tai leidžia spręsti, jog ryškių asmenybių gyvenimas, darbai ir išmintis – palikimas, iš kurio gali semti ir ateities kartos.
Padėjo muziejus ir biblioteka
Redakcijos kolektyvo manymu, informacijos apie krašto įvykių, objektų ir asmenybių paveldą istorinė, kultūrinė ir pažintinė sklaida labiau už bet ką kita prisideda prie tautiškumo formavimo ir įtvirtinimo. Mes pagal galimybes bandėme išsiaiškinti, kokia terpė, aplinka, žmonės užaugino šviesuolius. Kas juos mokė, kas palaikė, kas buvo jų draugai. Daugiausia dėmesio skyrėme tų žmonių pažiūroms, idėjoms, gyvenimo būdui, darbams, nuopelnams; domėjomės jų pasekėjais, o plačių giminių atveju, rašėme apie tai, kaip šviesuolių palikimas stiprėja iš kartos į kartą.
Straipsnius iliustravome ir istorinėmis, ir dabarties nuotraukomis. Čia jau verta dėkoti tiems, be kurių projekto nebūtume įgyvendinę – Rokiškio krašto muziejui ir Juozo Keliuočio viešajai bibliotekai. Muziejaus surinktos autentiškos žinios bei fotografijos – mūsų straipsnių apie asmenybes pagrindas. Tuo tarpu viešoji biblioteka yra surinkusi visą įmanomą spaudoje spausdintą informaciją apie Rokiškio krašto garbės piliečius ir susisteminusi viską atskiruose segtuvuose. Be jų tiek daug tikrai nebūtume suspėję.
Logiškas tęsinys
Šis projektas – logiškas ankstesniais metais „Gimtojo Rokiškio“ vykdytų projektų tęsinys. Redakcijos sumanymas – surinkti ir susisteminti kuo spalvingesnę krašto paveldo mozaiką.
Redakcijos kolektyvo pastangomis surinkta ir paskelbta informacija apie nematerialaus krašto kultūros paveldą („Rokiškio kraštas: čia prasideda ir baigiasi Lietuva“, „Medinis Rokiškio krašto paveldas“).
„Rokiškijos šviesuoliai“ skirti kiekvienam Rokiškio krašto žmogui – ir čia gyvenančiam, ir kraštiečiui. Manome, jog laikraštyje visus metus skelbti rašiniai naudingi ir jaunimui – internetinio informavimo džiunglėse rasti susistemintą informaciją apie žmones, kurių pėdsakais einama, beveik neįmanoma.
Reda Milaknienė
