Redakcijos archyvo nuotr.
Redakcijos archyvo nuotr.

Pirmą kartą šalies istorijoje pinigų keityklomis taps ne tik bankai, bet ir parduotuvės, vaistinės, mokyklų valgyklos. Viena didžiausių smulkiojo verslo bėdų – sukaupti padidintą grynųjų pinigų kiekį. Juk pirkėjui, paprašiusiam degtukų dėžutės, kuri kainuos, tarkime, 15 euro centų, ir pateikus 100 Lt banknotą, pardavėjas turės atiduoti 28,81 euro…

Nors iki euro įvedimo – trys mėnesiai, tačiau rajono smulkieji verslininkai, įmonės, įstaigos jau suka galvas, kaip teks keisti pinigus. Prognozuojama, kad Naujųjų išvakarėse šukėmis pažirs ne viena taupyklė. Ir į parduotuves, ir į bankų kasas keisti bus atneštos krūvos centų bei metalinių litų. Nors pardavėjai privalo priimti visus Lietuvoje cirkuliuojančius pinigus: ir baltus, ir geltonus centus, ir metalines litų monetas bei banknotus, daugelis prekybininkų neslepia, jog kiaulių-taupyklių kraustytojus už akių vadina „kiaulėmis-pirkėjais”… Mat monetų skaičiavimas užima nemažai laiko ir aptarnauti smulkmę iš kišenių pažėrusį pirkėją užtrunka gerokai ilgiau nei tą, kuris atsiskaito stambesnio nominalo kupiūromis.

Rokiškėnai tėvai piktinasi, kad mokyklų valgyklose pardavėjos bara vaikus, jei šie, pirkdami valgyti, atsiskaito baltaisiais centais. „Dukra ne kartą prašė maistpinigius duoti litais, nes centų valgykloje nenori priimti. Tačiau piniginėje ne visuomet randu reikiamą sumą litais. Nesuprantu, ar 5 ct moneta – nebe pinigas?” – stebėjosi mokyklinukės mama.

Prieš porą mėnesių į vienos rajono įmonės kasą jaunavedžių pora atnešė sunkų maišelį. Jame buvo 140 monetų po 5 Lt, iš viso 700 Lt. Maišelį šeiminio gyvenimo pradžiai jie gavo dovanų. Simboliška – jo turiniu pora sumokėjo komunalinių paslaugų mokesčius.

Beveik metus savo katiną-taupyklę 5 Lt monetomis „šeria” ir rokiškėnė Daiva (vardas pakeistas – aut. past.). „Tiesiog norėjau pažiūrėti, kiek per metus pirkėjas gali gauti tokių pinigėlių. O ir taupyti malonu. Penklitį įmetusi į taupyklę nepastebiu, kad riboju savo poreikius. Užtat nepastebimai sukaupiau nemenką sumą”, – sakė ji. Rokiškėnės katinas-taupyklė jau pasunkėjo daugiau nei 260 Lt. Daiva žada po Naujųjų sukauptą kapitalą keisti į eurus ir taupyti pastarųjų monetas.

Smulkiųjų monetų problema – viena iš daugelio, su kuriomis susidurs pinigų keitėjais tapę verslininkai. Be to, nemažai privačių verslininkų gruodžio mėn. algas išmokės jo pabaigoje, todėl sausio pradžioje rinkoje pasirodys gerokai didesnis grynųjų pinigų kiekis.

Kita opi bėda – finansinė „dvikalbystė”. Pardavėjas paims litus, o grąžą atiduos eurais. Vadinasi, per kelias sekundes jis turės perskaičiuoti ne tik prekės kainą, bet ir duodamų litų nominalą eurais bei jais atiduoti grąžą.

Verslininkams jau dabar rekomenduojama metalinėmis naujosios valiutos monetomis grąžai skirti trigubai daugiau lėšų, nei jų reikėjo litais. Ir atsargas kaupti iš anksto, esą lėtapėdžiams paskutinėmis gruodžio dienomis eurų gali ir pritrūkti.

Dar viena bėda – grynųjų apyvartinių lėšų trūkumas. Mat keitėjai turės kaupti eurų atsargas grąžai atiduoti ir taip įšaldyti sąskaitoje jų ekvivalentą litais. Be to, užsisakytuosius eurus reikės saugoti. Prireiks perprogramuoti kasos aparatus, pakeisti pinigų tikrinimo įrangą, išmokti atpažinti tikrą eurą nuo padirbto.

Išsamiau – ketvirtadienio GR.

Lina Dūdaitė

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: