Rytoj – oficialus Rokiškio gimtadienis. Miestui – 515 metų.
Apie Rokiško atsiradimą sklando ne viena legenda. Vienoje pasakojama apie tai, jog prieš daugelį metų čia buvo giria, joje medžiojo Rokas su kitais medžiotojais. Jie pamatė kiškį ir pradėjo šaukti ne: „Rokai, žiūrėk, kiškis”, o kad būtų trumpiau: „Roko kiškis.” Kita legenda skelbia, jog medžiotojas Rokas rado didelę aikštę ir Laukupės upelį, įtekantį į Nemunėlį. Roką sužavėjo ši vietovė ir jis čia apsigyveno. Dar viena legenda kildinama iš XIII-XV a.: kryžiuotis Rochas, nenorėdamas kariauti su lietuviais, pasistatė namelį. Šalia jo atsirado gyvenvietė, pavadinta Rokiškiu.
Nepaisant įvairių versijų, oficialiai apsistota ties faktais, jog Rokiškis atsirado XV a. antrojoje pusėje. Taip teigti istorikams leidžia duomenys, kad tuomet Rokiškis paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio privilegijoje. Lietuvos metrikoje nurodyta data – 1499 m. rugsėjo 21 d. Tai, kiek iki šiol žinoma, yra pirmasis Rokiškio vardo paminėjimas archyvuose. O tai, kad mūsų miestas galėjo atsirasti anksčiau, leidžia svarstyti duomenys, jog 1499 m. čia jau stovėjo dvaras.
Rokiškio krašto muziejus daugiausia duomenų apie Rokiškį turi iš XX a. Netgi kaip kultūros, švietimo, ekonominį centrą, ypač garsų linais. 1920 m. miesto teises gavęs Rokiškis tarpukariu ir vėliau nebuvo laikomas provincija ir nuolat kito. Miesto keitimasis labiausiai juntamas pagal visuomenines erdves – vandens telkinius, aikštes, susibūrimo vietas. Krašto muziejus iš vyresnių rokiškėnų yra surinkęs ir išsaugojęs daugybę archyvinių fotografijų, liudijančių kaip Rokiškyje atsirado ežeras, kito Nepriklausomybės aikštės vaizdai. Be šios aikštės neįmanomas miesto gyvenimas: ji jau piešiama1810 m. grafo Tyzenhauzo žemėlapiuose. Tiesa, buvusio žinomiausio miesto burmistro Julijono Malevičiaus prisiminimuose teigiama, jog XX a. pradžioje ji buvusi purvina ir negrįsta, o vandens pilnuose liūnuose plaukiojo antys ir žąsys. 1921 m. pradėjus tvarkyti Rokiškį, pirmiausia buvo privežta žvyro miesto aikštei nusausinti. Akmenimis ji išgrįsta praėjusio amžiaus 3-iojo dešimtmečio pradžioje. Aikštėje vykdavo mitingai, iškilmės, turgūs. Ji matė daug žinomų žmonių: čia lankėsi prezidentas Antanas Smetona, nepriklausomos Lietuvos ministrai. Prisiminimuose rašoma, jog aikštėje vakarais sukneles demonstruodavo to meto damos, advokatai, viršininkai.
Išardyti aikštės grindinį ir apsodinti ją medžiais sugalvota apie 1953 m. Tarybų vardu pavadinta miesto širdis atrodė „lyg pasišiaušęs ežys”. 1998 m. nuspręsta medžius iškirsti ir grąžinti aikštei senąjį vaizdą. Sprendimas pasiteisino: dabartinė akmenuota Nepriklausomybės aikštė kartu su bažnyčia ir dvaru žavi turistus, o jos rekonstrukcija minima tarp didžiausių pastarųjų metų Rokiškio valdžių nuveiktų darbų.
Miesto gimtadienio proga rokiškėnų ir kraštiečių klausėme: „Ką Jums reiškia Rokiškis?”
