Pelagėja Demidova balandžio 23-iąją minėjo 100 metų jubiliejų. Ilgą gyvenimą, įsitikinusi jubiliatė, jai dovanojo sunkus darbas ir genai…
Iš ilgaamžių moterų giminės
Neeilinės sukakties proga pasveikinti atvykusius „Sodros” Rokiškio skyriaus darbuotojus jubiliatė pasitiko pasipuošusi ir pasitempusi.
Su dukra Jevdokija Kavoliukiene gyvenanti senolė jaučiasi pakankamai savarankiška ir stipri. Šimtametė spėja, kad jos ilgaamžiškumo paslaptis – genai ir darbas: „Visą gyvenimą dirbau sunkius darbus. Myniau plytų masę, paskui jas lipdžiau. Kūrenau kosnis, dirbau universalinėje parduotuvėje, pašte, o kur dar kolūkis… Gyvenimo metai tokie ilgi gal ir todėl, kad mūsų moteriška linija ilgaamžė: mama gyveno iki 90 metų, vienai mano seseriai dabar 92-eji, kitai – 86-ero.”
Jubiliatės dukra juokiasi: „Pusbrolis vis sakydavo: „Tetulyte, gyvenk šimtą metų!” Dabar jis ir pats juokiasi, kad „išbūrė” ilgą gyvenimą.”
J. Kavoliukienė prisimena, kad mama visą laiką rūpinosi savo sveikata. „Palikdavau jai naminių kiaušinių ir liepdavau virti ir valgyti. Kitą dieną ateinu – kiaušiniai sveiki. Ir atsikalbinėja, kad jai negalima valgyti kiaušinių, nes jų trynyje daug cholesterolio. Lygiai taip pat mamytė sakydavo: „Aš nuo stalo pakylu dar norėdama valgyti, o jūs – prisivalgę”, – mamos pamokymus prisiminė dukra.
Iki 98-erių gyveno viena
100 metų jubiliejų atšventusiai mamai dukra kartais pavydi sveikatos: „Dar prieš porą metų ji gyveno viena. Vos atšilus orams kapstydavosi darže, sėdėdavo lauke ir bendraudavo su kaimynais. Žinoma, aš ją lankydavau kelis kartus per dieną, padėdavau. Gydytojai neleido jai būti pasilenkusiai, tačiau kaimynai pasakodavo, kad vos tik išeidavau, ji pasiimdavo įrankius ir darže „taisydavo” mano klaidas. Mama niekada nesiskundė sveikata, per gyvenimą nėra patyrusi nė vienos operacijos. Ir dabar labiausiai nerimą kelia šokinėjantis kraujo spaudimas.
Ji prižiūri kambarines gėles, bendrauja su namuose karaliaujančiu katinu, o vakarais žiūri televizorių. Mama tvarkosi namuose, kai kuriuos drabužėlius skalbia rankomis. Mes turime skalbyklę, tačiau mama atkerta: „O ką gi aš veiksiu?”
Bute gyvenančiai senolei labiausiai trūksta pasivaikščiojimų lauke. „Visą praėjusią vasarą mama dienomis prasėdėdavo balkone. Iš antro aukšto nulipti į apačią nebepajėgtų. Matau, kad jai labai sunku, nes yra pratusi gyventi kitaip”, – apgailestauja J. Kavoliukienė.
Miglė KATINAUSKIENĖ
