„Vitražai – avarinės būklės, centrinės durys – pradėjusios pūti, ypač vertingas būgnas, saugomas bokšte, – suplyšęs…“ – Rokiškio šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios bėdas vieną po kitos vardijo rajono savivaldybės Kultūros, turizmo ir ryšių su užsienio šalimis skyriaus vedėjas Petras Blaževičius. Praėjusią savaitę buvo sušauktas rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo tarybos posėdis minėtoms problemoms spręsti.
Būtina skubiai tvarkyti
Be minėtosios tarybos narių posėdyje dalyvavo ir Rokiškio šv. Mato bažnyčios dekanas Vilnis Viktoras Cukuras ir paminklosaugininkė Audronė Gavėnienė. Susirinkusieji kalbėjo apie tai, kaip mūsų miesto bažnyčią padaryti patrauklią krašto žmonėms ir turistams, pateikti jiems kuo daugiau unikalios informacijos, rasti galimybių maldos namus atnaujinti, restauruoti kai kurias jų detales.
Kultūros, turizmo ir ryšių su užsienio šalimis skyriaus vedėjas Petras Blaževičius sakė, jog ypač prasta bažnyčios centrinių durų būklė, jų apačia gerokai papuvusi.
Tačiau vedėją labiausiai neramina maldos namų vitražų būklė. „Laiko ir aplinkos paveikti kai kurie vitražai vos laikosi, jie gali iškristi. Dekanui ir paminklosaugininkei buvo rekomenduota kuo greičiau spręsti vitražų ekspertizės klausimus ir pradėti juos tvarkyti“, – sakė p. Blaževičius. Jo žiniomis, tuoj pat po posėdžio dekanas tarėsi su ekspertu vitražistu Konstantinu Šatūnu.
Anot paminklosaugininkės A.Gavėnienės, rugsėjo 1 d. Paminklosaugos departamentui įteikta paraiška: rokiškėnai tikisi gauti 20 tūkst. litų vitražams restauruoti. „Tikimės gauti šias lėšas, tačiau mūsų prašymas vis dar svarstomas“, – sakė paminklosaugos specialistė.
Padovanojo bareljefą
Vedėjas P.Blaževičius akcentavo dar vieną bažnyčios bėdą. Senutėlaitis Aušros Vartų Madonos paveikslas, puošęs dešinįjį bažnyčios altorių, laukia restauracijos. Įdomu tai, jog šio paveikslo kopiją grafai Tyzenhauzai įsigijo už nemenką miško plotą. Bene prieš šešerius metus jis perkeltas į zakristiją. Jo vietoje liko paveikslą laikęs kablys. Jį paslėpė profesorius skulptorius Leonas Žuklys: toje vietoje pakabintas jo sukurtas Jėzaus Kristaus, vainikuoto erškėčių pyne, bareljefas. Parapijos bendruomenė dėkinga jam, Rokiškio krašto garbės piliečio, už šią dovaną. Rokiškėnai tikisi, jog skulptorius L.Žuklys bažnyčiai padovanos palaimintojo Jurgio Matulaičio horeljefą.
Kreipsis į ambasadą
Tarybos nariai mano, jog derėtų atkurti ir bažnyčios centrinio altoriaus antrąją pusę. Vedėjas P.Blaževičius priminė, jog 1975–aisiais, įtariama, turistai iš mūsų maldos namų pavogė garbės legiono trečiojo laipsnio ordiną. Jis buvo įmontuotas už bronzinio paauksuoto altoriaus. Tuo metu bažnyčią lankydavo labai daug turistų grupių, kai kuriems miesto svečiams buvo galima vaikščioti aplink altorių, tad minėto ordino vagys taip ir nebuvo surasti. Šis ordinas, kaip p. Blaževičiui pavyko sužinoti, – pasaulyje itin gerai žinomo auksakalio darbas. Minėto meistro kūriniais didžiuojasi net ir Paryžiaus Noterdamo katedra. „Nutarėme patikslinti archyvuose išlikusią informaciją ir kreiptis į Prancūzijos ambasadą: galbūt atsiras galimybė gauti ordino dublikatą“, – tikisi p. Blaževičius.
Pagelbėtų ir verslininkai?
Taryba žada prašyti muziejininkų ir toliau rinkti informaciją apie Šv. Mato bažnyčios statytojo Reinoldo Tyzenhauzo, palaidoto maldos namų požemiuose, sarkofagą. Iki šiol yra žinoma, jog į marmurinį rausvą sarkofagą buvo nuleistas dvigubas ąžuolo ir bronzos karstas. Neabejojama, jog turistams būtų įdomu sužinoti daugiau šio fakto detalių. „O Rokiškio turizmo informacijos centro darbuotojų paprašėme nufotografuoti tas bažnyčios vietas, kurios svečiams neprieinamos“, – sakė p. Blaževičius.
Vedėjas įvardijo ir dar vieną problemą: bažnyčios bokšte saugomas velykinis istorinis būgnas, kurį Lietuvos etmonas Pacas gavo kare su turkais, tačiau jo odinė dalis plyšusi „Gal atsirastų norinčiųjų šią problemą padėti išspręsti?“ – per spaudą į Rokiškio verslininkus kreipėsi P.Blaževičius. Beje, du tokie būgnai yra Vilniaus šv. Petro ir Povilo bažnyčioje.
Anot vedėjo P.Blaževičiaus, mediniai bažnyčios laiptai, vedantys į šventovės bokštą, taip pat turėtų sulaukti rėmėjų ir talkininkų: ši teritorija pakankamai apleista, todėl jos negalima parodyti miesto svečiams.
Reda MILAKNIENĖ
